Dantų nudilimas – tai dantų audinio pažeidimas, nesusijęs su ėduonimi.

Gali būti:

  • nutrynimas;
  • nugramdymas;
  • nukramtymas;
  • danties kaklelio stresinis pažeidimas;
  • išgraužimas

Viršutinio žandikaulio priekinių dantų nudilimas

Stipriai išreikštas viršutinio žandikaulio priekinių dantų nudilimas

Stipriai išreikštas viršutinio žandikaulio priekinių dantų nudilimas

Stipriai išreikštas apatinio žandikaulio priekinių dantų nudilimas

Stipriai išreikštas apatinio žandikaulio priekinių dantų nudilimas

Nutrynimas – tai fiziologinis danties kietųjų audinių nusidėvėjimas, atsirandantis dėl dantų tarpusavio kontaktų, ypač esant parafunkcijoms ( tai – sutrikusios ar iškreiptos organo ar organų sistemos funkcijos). Dantų kontaktai atsiranda ryjant maistą, kalbant, kilnojant sunkius daiktus, esant stresinėms situacijoms. Šiame procese šalutinės medžiagos nedalyvauja.Dantų nutrynimas vis labiau pažeidžia jaunų žmonių dantis.Tyrimų rezultatai rodo, kad 60 % žmonių būdingas dantų nutrynimas.

Dantų ilgaamžiškumą nulemia tai, kaip ilgai dantys kontaktuoja tarpusavyje normalios funkcijos metu. Bet koks kitas dantų tarpusavio kontaktas, išskyrus valgymą, vadinamas bruksizmu. Tai yra pagrindinė žmonių dantų nudilimo priežastis.

Kas yra bruksizmas?

Normalios funkcijos metu dantys sukandami tik kramtant ir ryjant. Ramybės būklėje tarp dantų išlieka tarpelis, nors lūpos būna sučiauptos.

Bruksizmas – tai beprasmiai kramtomieji judesiai, kuriuos sukelia staigūs kramtomųjų raumenų susitraukimai ir stiprus žandikaulio suspaudimas. Tuo metu dėl viršutinės ir apatinės dantų eilės trynimosi vienai į kitą yra girdimas nemalonus girgždantis garsas, atsirandantis dažniausiai miegant. Ši būklė priskiriama parafunkcijoms (tai – sutrikusi ar iškreipta organo ar organų sistemos funkcija). Bruksizmas yra nesąmoningas elgesys. Nustatyta, kad žmonių, kuriems yra bruksizmo požymių, dantys per parą kontaktuoja septynis kartus ilgiau nei sveikų asmenų. Naktinis bruksizmas gali būti trumpalaikis, tačiau labai stiprus.

Nuo penkių iki dvidešimt procentų žmonių gali būti pavienių, o penkiems procentams – nuolatinių bruksizmo simptomų. Priežastims, dėl kurių gali atsirasti bruksimas, priskiriamas ir netaisyklingas sąkandis, kuris susiformuoja, kai netaisyklingai išdygsta dantys, taip pat esant netaisyklingai dantų formai. Jei žmogaus mityba nevisavertė ar sutrikęs maistinių medžiagų pasisavinimas, padeda trūkti labai svarbių vitaminų bei mineralų – magnio, B grupės vitaminų ir kitų. Bruksizmas gali atsirasti sergant endokrininės sistemos ir nervų ligomis, esant smegenų žievės ar kamieno pažeidimams (epilepsijos, navikai).

Be jokios abejonės, labai svarbus vaidmuo tenka psichologiniams veiksniams. Tai įvairūs stresai, nervų įtampa. Žmogaus asmenybės tipas taip pat svarbi priežastis, dėl kurios gali atsirasti dantų griežimas. Tai dažniausiai atsitinka labai jautriems, skrupulingiems žmonėms. Labai judrūs, per dieną gaunantys daug emocijų vaikučiai naktimis taip pat gali griežti dantimis. Dantų griežimas gali būti kaip atsakas į skausmą, pvz., sunkiai sergant ar traumų metu. Bruksizmą gali išprovokuoti netaisyklingos plombos, dantų vainikėliai. Geriant antidepresantus taip pat gali būti dantų griežimo atvejų.

Be naktinio, yra ir dieninis bruksizmas. Žmonėms yra būdinga sukąsti dantis esant psichologinei įtampai. Turbūt esate pastebėję, kad, esant didesniam nerimui ar labai susikaupus, intensyviai dirbant, žmogaus apatinio žandikaulio kampo srityje ir smilkiniuose susitraukinėja kramtomieji raumenys, nors pats žmogus nejaučia, kad yra stipriai sukandęs dantis.

Jei bruksimas tęsiasi ilgesnį laiką, neišvengiama neigiamo poveikio burnos ertmės organų sistemai. Vyksta spartesnis dantų, protezų bei plombų dilimas. Galimi jų įskilimai, lūžiai. Gali padidėti dantų paslankumas, atsirasti skausmų žandikaulio sąnario srityje bei sutrikti žandikaulio judesiai, taip pat atsirasti kramtomųjų raumenų spazmai ir skausmai, ypač jų prisitvirtinimo vietose. Kai dantys sukandami nevalingai , dažnai sukandama ir skruostų gleivinė, kuri gali būti traumuojama , gali aiškiai matytis įkandimo žymės. Įspaudai skruostų ir liežuvio gleivinėse atsiranda todėl, kad, ilgai laikant dantis sukąstus, sumažėja vietos burnos ertmėje. Skruostai, o ypač liežuvis, stipriai prisispaudžia prie dantų bei tarpdančiuose. Jei bruksizmas yra kartu su krūminių dantų netekimu, dėl išsivysčiusių pokyčių smilkininio apatinio žandikaulio sąnaryje (SAŽS) atsiranda spragtelėjimas sąnaryje, kurį girdime patys ar kartais girdi net aplinkiniai. Nesiimant reikalingų profilaktinių priemonių, po trejų metų gali atsirasti SAŽS judesių blokavimas.

Kiekevieno žmogaus dantų nudilimo laipsnis yra individualus ir daugiausia priklauso nuo paciento amžiaus. Ilgėjant žmonių amžiui, ilgėja ir dantų tarnavimo laikas, todėl laikui bėgant dantys yra labiau veikiami išorinių jėgų, dėl kurių dantų paviršiai labiau nusidėvi.Nutrynimo lipsnis ir apimtis reikšmingai priklauso nuo dietos ypatumų, sukandimo, žandikaulių raumenų bei kramtymo įpročių.

Dantų nutrynimas klasifikuojamas:

0 – sveikas emalis;
1 – blizgus plokščias emalis, dentinas nepažeistas;
2 – atidengtas dentinas;
3 – didelis kramtomų paviršių praradimas.

Pagrindinės indikacijos dantų atstatomajam gydymui būtų :

  • pacientas jaučia, kad esama dantų būklė yra nepriimtina;
  • dėl danties audinių pažeidimų ura sutrikusi normali jų funkcija ir/ar yra atsiradęs dantų jautrumas, kurio neįmanoma panaikinti konservatyviomis gydymo priemonėmis;
  • toliau progresuojantis dantų nusidėvėjimas, galintis sukelti pulpos nekrozę ir/ar dantų atstatymas tampa problematiškas.

Gydymas:

  • įprastiniai fiksuoti protezai;
  • užklotai, įklotai;
  • adhezinės plomos;
  • apsauginės kapos (dedamos ant dantų nakčiai, kad miegant dantys nesiliestų. Kapa įtveria dantis ir tolygiai paskirsto krūvį);
  • sunkesniais atvejais praverstų psichologo pagalba.

Nugramdymas – tai danties kietųjų audinių praradimas, kuris atsiranda dėl mechaninio poveikio dantims – t.y. nuolatinio pašalinių daiktų ar medžiagų, kurios kontaktuoja su dantimis, naudojimo. Pvz.: pypkės rūkymas, kietų daiktų kramtymas ( peštuko, metalinių daiktų), energingas dantų valymas, abrazyvių dantų pastų/miltelių naudojimas. Netaisyklingas ar per stiprus dantų valymas šepetėliu yra pagrindinis faktorius, dėl kurio atsiranda pažeidimai danties kaklelio srityje. Profesinis nugrandymas gali atsirasti dėl abrazyvių dulkių buvimo darbo aplinkoje, žalingų įpročių: nagų kramtymo, įpročio nukąsti siūlą dantimis ar žvejybinį valą. Tačiau dabar ši nugrandymo forma yra retai sutinkama.

Nukramtymas – apibūdina danties kietųjų audinių netekimą dėl maisto kramtymo. Danties audinių nukramtymą paprastai lemia maisto abrazyvumas. Įprastai dantų nukramtymas yra fiziologinis procesas. Patologinis nukramtymas atsiranda tuomet, kai nuolat kramtomas kietas ir abrazyvus maistas, pvz.: riešutai. Nukramtymo laipsniui įtakos turi ir vartojamo maisto abrazyvumas, ir dėl rūgščių produktų „suminkštėję“danties paviršiai. Įtakos turi ir stambūs kramtymo raumenys bei neapdorotų maisto produktų vartojimas.

Danties kaklelio stresinis pažeidimastai lėtinis laipsniškas patologinis danties kietųjų audinių netekimas toje vietoje, kur danties vainikėlis pereina į šaknį.

Viena iš teorijų stresinio danties kaklelio pažeidimo, manoma, kad apatinio žandikaulio šoninio judesio metu kramtomasis krūvis sukelia danties lenkimąsi. Dėl to emalyje susidaro įtrūkimai, kurie laikui bėgant lemia emalio ir dentino praradimą. Tokie pažeidimai gali būti pavieniai arba gali būti pažeisti keli vienas šalia kito esantys dantys. Atsiradus danties įtrūkimams kaklelio srityje, pastaroji vieta tampa labiau neatspari nutrynimams ir išgraužimams. Pažeidimui būdingi ryškūs, kampuoti, pleišto formos defektai, turintys aštrius kraštus. Kartais šie pažeidimai gali būti po dantenomis.

Pažeidimai, esantys danties kaklelio srityse, ne visada reikalauja atstatymo, nebent tuomet, kai yra danties jautrumas ar defektas estetinėje zonoje. Esant parafunkcijai, reikalingos terapinės priemonės, kurios stabilizuotų okliuziją(sukandimą) ir tolygiai paskirstytų kramtymo krūvį. Būtina teisinga dantų valymo technika.

Išgraužimas (dantų erozija)tai lėtas, lokalizuotas, beveik neskausmingas danties kietojo audinio praradimas dėl rūgščių arba cheliacijos poveikio. Mikroorganizmai jokios įtakos čia neturi. Tai pagrindinis skirtumas nuo ėduonies.

Dantų erozijos priežastimi gali būti darbo aplinka, kur darbo vietos oras yra rūgštus dėl patenkančių rūgščių garų, baseino vanduo, turintis rūgštų pH, kuriame žmonėms maudosi daugelį metų. Gana dažnos erozijos priežatis yra maistas, kai valgoma daug pomidorų, obuolių, raugintų kopūstų, agurkų, citrusinių vaisių, geriama daug sulčių, kurios veikia destruktyviau už pačius vaisius, ypač atšaldytos. Apskritai, gausus citrusinių vaisių vartojimas ir sulčių gėrimas yra dažniausia dantų erozijos priežastis.Dantų erozijos priežastis gali būti dažnas vitamino C čiulpimas ar gėrimas įvairių gėrimų, saldainių čiulpimas, kurių sudėtyje yra ir vitamino C. Dantų eroziją sukelia aspirinas, ypač jei jis kramtomas. Tai aktualu pagyvenusiems žmonėms, kurie aspiriną vartoja kraujo krešumui mažinti, ilgalaikiam skausmui malšinti. Aprašoma, kad dantų eroziją gali sukelti pomėgis dažnai valgyti picą, ypač dar esant papildomoms sunkinančioms aplinkybėms, pvz.: nėštumas, anemija. Dantų erozijos priežastis gali būti dantų balinimas, ypač kai kapos su balinamaisiais preparatais ant dantų dedamos vakarui ir nakčiai. Taip pat kenksmingas yra įprotis po kiekvieno valgymo valyti dantis.